Paaiškinti britų ir australų anglų kalbų skirtumai

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų draugai britai ir australai kalba skirtingomis kalbomis, net kai vartoja anglų kalbą? Britų ir australų anglų kalbos skirtumai gali nustebinti – nuo ​​unikalaus slengo iki įvairaus tarimo.

Britų ir australų anglų kalbos apžvalga

Didžiosios Britanijos ir Australijos anglų kalbos, nors abi yra įsišaknijusios ta pačia kalba, pasižymi skirtingomis savybėmis. Šie skirtumai atsiranda dėl istorinės raidos, kultūrinės įtakos ir geografinio atsiskyrimo.

Tarimas

Tarimas išsiskiria kaip pagrindinis skirtumas. Australijoje balsės dažnai skamba labiau ištemptai, palyginti su trumpesniais balsių garsais, būdingais britų kalbai. Pavyzdžiui, „šokis“ Didžiojoje Britanijoje gali rimuoti su „atsitiktinumu“, bet Australijoje įgauna platesnį balsių garsą.

Žodynas

Žodyno skirtumai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Australai dažnai vartoja unikalius terminus, kurie skiriasi nuo jų britų kolegų. Pavyzdžiui, „sausainis“ reiškia tai, ką australai vadina „slapuku“. Panašiai „boot“ Didžiojoje Britanijoje reiškia automobilio bagažinę; Australijoje jis turi tą pačią reikšmę, bet kartais gali reikšti avalynę.

Rašybos variantai

Rašybos taisyklės pabrėžia tolesnius skirtumus. Tokie žodžiai kaip „spalva“ (amerikietiškai) atitinka australų pirmenybę prieš britų rašybą, pvz., „spalva“. Panašiai žodžiai, kurie baigiasi „-ize“, Didžiojoje Britanijoje dažnai rašomi „-ise“, o australai linkę laikytis amerikietiško stiliaus.

Slengo vartojimas

Žargono vartojimas demonstruoja regioninį skonį; Australai naudojasi įvairiomis neformaliomis išraiškomis. Tokie terminai kaip „arvo“ reiškia popietę arba „fair dinkum“ reiškia tikrąjį, suteikia įžvalgos apie kasdienę kalbą, kuri gali sugluminti britų kalba kalbančius žmones.

Šie skirtumai praturtina kiekvieno regiono garsiakalbių ryšį. Šių niuansų supratimas skatina aiškesnę sąveiką ir šio bendro, tačiau įvairaus kalbinio paveldo įvertinimą.

Žodyno skirtumai

Britų ir australų anglų kalbos demonstruoja ryškius žodyno skirtumus, kurie gali sukelti painiavą. Šių variantų supratimas pagerina bendravimą ir padeda geriau susisiekti su garsiakalbiais iš abiejų regionų.

Dažniausiai vartojamos sąlygos

Tam tikri kasdieniai britų ir australų anglų kalbos žodžiai labai skiriasi. Pavyzdžiui, „sausainis“ britų anglų kalba reiškia saldų keptą skanėstą, o australai vartoja tą patį terminą, bet taip pat turi unikalių užkandžių, tokių kaip „ANZAC sausainiai“. Kitas pavyzdys – žodis „boot“, kuris britų kontekste reiškia automobilio bagažinę; tačiau australai taip pat gali tai vadinti, tačiau dažnai vartoja kitus terminus pakaitomis pagal regionines nuostatas.

Unikalūs žodžiai ir frazės

Australija turi daugybę unikalių frazių, kurios gali sugluminti britų kalbas. „Fair dinkum“ reiškia autentiškumą arba autentiškumą, o „arvo“ yra popietės santrumpa. Be to, australai, kalbėdami apie šlepetus, paprastai sako „tringai“, o tai gali sukelti nesusipratimų, jei žmonės, pripratę prie britų terminijos, suprantama pažodžiui, kur „stringai“ reiškia visai ką kita.

Šie žodyno skirtumai praturtina abi anglų kalbos formas ir atspindi kiekvienam regionui būdingus kultūrinius niuansus. Šių terminų supratimas skatina sklandžiau bendrauti, nesvarbu, ar bendraujate su žmogumi iš Londono ar Sidnėjaus.

Tarimo variacijos

Tarimo variantai sukuria skirtingus garsus britų ir australų anglų kalbomis, formuodami abiejų tarmių suvokimą. Šie skirtumai labai prisideda prie bendro kiekvienos kalbos versijos pobūdžio.

Akcentų skirtumai

Akcentas vaidina lemiamą vaidmenį skiriant britų ir australų anglų kalbas. Apskritai, britų akcentai gali labai skirtis priklausomai nuo regiono – nuo ​​ryškaus tarimo, dažnai siejamo su gautu tarimu (RP), iki laisvesnių regioninių akcentų, tokių kaip Cockney ar Scouse. Atvirkščiai, australų anglų kalba visuose regionuose akcentuoja nuoseklesnį akcentą, kuriam būdingas platus balsių tarimas, kuris, palyginti su britų atitikmeniu, gali skambėti ištemptai arba suplokščiai. Pavyzdžiui, tokie žodžiai kaip „mate“ Australijoje gali skambėti labiau nosiai ir mažiau artikuliuotai nei Didžiojoje Britanijoje.

Intonacijos modeliai

Intonacijos modeliai taip pat skiriasi tarp šių dviejų anglų kalbos formų. Australų anglų kalba kalboje dažnai būna kylanti intonacija teiginių pabaigoje, o tai gali paskatinti klausytojus suvokti netikrumą ten, kur jo nėra – šis reiškinys kartais vadinamas „iškalbėjimu“. Tai smarkiai prieštarauja britų intonacijos modeliams, kurie paprastai perteikia tikrumą per krentančius tonus sakinio pabaigoje. Tokie variantai gali turėti įtakos bendravimo stiliams; Pavyzdžiui, nors australai gali išreikšti entuziazmą aukštesniu tonu ir pakelti sakinio pabaigą, britai gali teikti pirmenybę pastovesnėms toms, kad būtų aiškiau.

Šie tarimo skirtumai turi įtakos ne tik kasdieniams pokalbiams, bet ir balso perdavimui bei kitiems žodiniams pokalbiams, kuriems reikia aiškumo ir įsitraukimo. Suprasdami šiuos niuansus galėsite geriau bendrauti, nesvarbu, ar sudominate auditoriją savo balso talentu, ar tiesiog kalbatės su draugais iš skirtingų sluoksnių.

Gramatikos neatitikimai

Gramatikos neatitikimai tarp britų ir australų anglų kalbos gali sukurti subtilių, tačiau reikšmingų bendravimo skirtumų. Šių variantų supratimas padidina aiškumą bendraujant su garsiakalbiais iš bet kurio regiono.

Įtemptas naudojimas

Įtemptas šių dviejų dialektų vartojimas skiriasi, ypač išreiškiant praeities veiksmus. Australai dažnai naudoja paprastąjį būtąjį laiką, kai britų kalba gali pasirinkti tobuląjį esamąjį laiką. Pavyzdžiui, galite išgirsti australą sakant: „Aš jau pavalgiau“, o britų kalbėtojas greičiausiai pasakys: „Aš jau pavalgiau“. Šis skirtumas gali turėti įtakos žinučių suvokimui ir supratimui.

Prielinksnio nuostatos

Prielinksnio nuostatos taip pat labai skiriasi. Australų anglų kalboje galite išgirsti tokias frazes kaip „savaitgalį“, o britų anglų kalba paprastai vartoja „savaitgalį“. Tokie prielinksnių skirtumai gali sukelti painiavą, jei nežinote regioninių tendencijų. Be to, australai gali sakyti „ligoninėje“, o ne „ligoninėje“, kaip vartojama Didžiosios Britanijos kontekste, o tai atspindi kultūrinį frazės skirtumą, į kurį verta atkreipti dėmesį dėl veiksmingo bendravimo.

Šie gramatiniai niuansai iliustruoja, kaip net nedideli skirtumai sustiprina kiekvienos tarmės unikalų charakterį ir daro įtaką kasdienei kultūrų sąveikai.

Rašybos skirtumai

Britų ir australų anglų kalbos rašybos skirtumai išryškina unikalias kalbines tapatybes. Šių skirtumų supratimas padeda efektyviai bendrauti.

Dažni rašybos variantai

Australų anglų kalba dažnai taiko Amerikos rašybos taisykles, skiriasi nuo tradicinių britų formų. Pavyzdžiui, tokie žodžiai kaip „spalva“ ir „palankumas“ amerikiečių vartosenoje randa savo vietą australų raštuose, o britų kolegos teikia pirmenybę „spalvai“ ir „palankumui“. Panašiai australai gali rašyti „gynyba“, suderindami su JAV, palyginti su britų pirmenybe „gynyba“. Šių variantų atpažinimas gali padidinti aiškumą tiek Australijos, tiek Didžiosios Britanijos auditorijai.

Kitų kalbų įtaka

Tiek britų, tiek australų anglų kalba laikui bėgant absorbavo kitų kalbų įtaką. Šis mišinys taip pat prisideda prie skirtingos rašybos. Pavyzdžiui, Australijos anglų kalba atspindi stipresnę vietinių kalbų ir imigrantų kalbų įtaką nei jos atitikmuo britams. Tokia sąveika formuoja ne tik žodyną, bet ir tam tikrų žodžių rašybos būdą, praturtina bendrą kalbos charakterį.

Šių rašybos skirtumų supratimas skatina sklandesnį bendravimą tarp regionų, kartu įvertinant kultūrinius niuansus, įterptus kiekviename anglų kalbos variante.

Išvada

Naršyti skirtumus tarp britų ir australų anglų kalbos gali būti įdomi kelionė. Kiekvienas dialektas turi savo unikalų skonį, suformuotą istorijos kultūros ir geografijos. Nesvarbu, ar bendraujate su kuo nors iš Londono ar Sidnėjaus, suprasdami šiuos niuansus pagerinsite bendravimą.

Skirtingo slengo tarimo žodyno ir net gramatinių nuostatų naudojimas praturtina jūsų kalbos įgūdžius. Tai daugiau nei tik žodžiai; kalbama apie ryšį su įvairiomis kultūromis. Taigi, kai kitą kartą sutiksite austrą ar britą, nedvejodami įvertinkite nuostabias jų anglų kalbos subtilybes.

Dažnai užduodami klausimai

Kokie yra pagrindiniai britų ir australų anglų kalbos skirtumai?

Britų ir australų anglų kalbos skiriasi tarimu, žodynu, gramatika ir rašyba. Australai dažnai naudoja ilgesnį balsių garsą, palyginti su trumpesniais garsais britų kalboje. Unikalūs slengo terminai taip pat sukelia painiavą, pvz., „sausainis“ užkandžiams arba „bažas“, nurodantis automobilio bagažinę. Be to, Australija linkusi priimti amerikietiškas rašybos konvencijas.

Kaip skiriasi šių dviejų tarmių tarimas?

Tarimas yra skirtingas; Australų anglų kalba pasižymi platesnėmis balsėmis ir nuosekliais akcentais, palyginti su įvairiais britų anglų kalbos akcentais. Australai sakinių pabaigoje dažnai turi kylančią intonaciją, kuri gali reikšti neapibrėžtumą, o britų kalba dažniausiai vartoja krintančius tonus, rodančius tikrumą.

Ar galite pateikti žodyno skirtumų pavyzdžių?

tikrai! Britų anglų kalboje „sausainis“ reiškia saldų patiekalą, o australai panašius užkandžius gali vadinti „ANZAC sausainiais“. Sąvoka „bažas“ reiškia automobilio bagažinę abiem dialektais, bet gali apimti ir kitus regioninius terminus Australijoje. Unikalios frazės, tokios kaip „fair dinkum“ (autentiška) ir „arvo“ (popietė), taip pat yra aiškiai australiškos.

Ar yra gramatinių skirtumų tarp britų ir australų anglų kalbos?

Taip, yra subtilių gramatinių neatitikimų. Pavyzdžiui, australai gali pasakyti „aš jau valgiau“ naudodami paprastąjį būtąjį laiką, o ne „aš jau valgau“ dabartiniu tobuluoju laiku, kurį mėgsta britai. Prielinksnio vartojimas taip pat skiriasi; Australai sako „savaitgalį“, o britai sako „savaitgalį“.

Kuo skiriasi rašybos taisyklės?

Australų anglų kalba dažnai vadovaujasi Amerikos rašybos sutartimis, o ne tradicinėmis britų formomis. Pavyzdžiui, australai rašo „spalva“ ir „palankumas“, o britai teikia pirmenybę „spalvai“ ir „palankumui“. Šie variantai atspindi kultūrinę vietinių kalbų ir imigrantų įtaką, formuojančią unikalią Australijos kalbinę tapatybę.